Nuo vaikystės man buvo įdomu, kodėl vieni gerai jaučiasi laikydamiesi taisyklių, o kiti visais įmanomais būdais jas laužo, kodėl vieni žmonės leidžiasi būti skriaudžiami, o kiti pasirenka skriaudėjo rolę. Augant, vis labiau domėjausi gėrio ir blogio temos, ir galiausiai tai išaugo į žmogaus elgsenos tyrinėjimą akademinėje veikloje, ieškant atsakymų, kaip galima žmogaus pokyčius paskatinti socialiai pageidaujama linkme.
Tik įstojusi į universitetą, aiškiai žinojau, kad magistro studijose rinksiuosi teisės psichologijos kryptį. Kai atėjo laikas įgytas žinias sudėti į magistro darbą, sutikau profesorių, kardinaliai pakeitųsį mano supratimą apie tai, koks turi būti mokslas, tyrinėjantis žmogų. Magistrinio darbo vadovas profesorius Viktoras Justickis nuo pirmų susitikimo minučių kalbėjo ne apie teorines tiesas, kurios turėjo atitikti griežtus reikalavimus, bet apie praktinę mano darbo vertę. Jis manęs klausė, kuo gyvenu, kaip matau pasaulį, ką noriu veikti ateityje, kame jaučiuosi stipri, ir dalinosi savo patirtimi, kaip jo moksliniai tyrinėjimai ir asmeninis įsitraukimas kūrė realius, praktiškus, vertingus įrankius pasirinktoje, teisės psichologijos ir kriminologijos veiklos srityse. Stebėdama šį žmogų svajojau, kad kažkada ateis diena, kai mano asmeninis susidomėjimas pavirs sistemine veikla, galinčia duoti bent mažytį impulsą efektyvesnei nuteistųjų resocializacijai.
Būtent todėl, šiandien man labai svarbi diena. Diena, kai prasidėjo projektas, kurio metu kartu su kolegomis diegsime meno terapiją visose Lietuvos kalinimo įstaigose.
- 40 specialistų iš skirtingų laisvės atėmimo įstaigų kiekvieną mėnesį susirinks į mokymus tam, kad išmoktų šį metodą taikyti savo tiesioginėje veikloje.
- Nuo 2016 m. gruodžio mėnesio Lietuvoje startuos apie 40 meno terapijos grupių, kuriose sudalyvaus apie 320 kalinimo bausmę atliekančių nuteistųjų.
- 2017 m. balandžio mėnesį kiekviena tokio pobūdžio įstaiga turės naują, jau akredituotą programą, galinčią padėti žmonėms analizuoti save ir rasti dar vieną impulsą pozityviems asmeniniams pokyčiams.
Esu labai dėkinga Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovui ir psichologėms, už aktyvų, profesionalų bendradarbiavimą, kuris dar 2015 m. suteikė pagrindą šios programos atsiradimui ir savo vertės pagrindimui. Taip pat kalėjimų departamento resocializacijos skyriaus specialistėms Nijolei, Giedrei ir Violetai už didelį palaikymą bei asmeninį indėlį, kuris prisidėjo prie to, jog šis projektas gali būti realizuotas visoje Lietuvoje.
