Yra vietų, kuriose laimės sugalvoti nereikia. Viena tokių – mano draugės sodyba. Jau 7 metai čia kartu kuriame, bandome kūrybines technikas, dalinamės atradimais, keliame asmeniškai svarbius klausimus ir, viena kitai padedant, į juos atsakinėjame. Ryte uždaviau sau klausimą, Kaip būti laiminga?, kai to jausmo nuo ryto tiesiog nėra: kai galvoje sukasi tik mintys apie nebaigtus darbus, buitines problemas ir kitus smulkius nepasitenkinimus. Atvykusios į sodybą, išsivirėme arbatos ir susėdome šalia vynuogių vijokliais apaugusio kluono. Pajutau, kad tai vieta, kurioje apie laimę galvoti nereikia, nes ji čia savaime smelkiasi kiekvieną minutę.
Mokymų metu tokias vietas, žmones ir patirtis vadinu „palaikančia terpe“. Nuostabus jausmas apima, kai patys mokymai ir jų dalyviai tampa „palaikančia terpe“ vieni kitiems. Šį rudenį pradėjau su mokymais pareigūnams, kur šitą jausmą išgyvenau kaip niekada stipriai. „Motyvacinis interviu“ mokymuose kartu su grupe sugebėjome sukurti tokį mokymosi procesą, kurio metu dalyviai pirmą kartą išbandė ir įveikė naujai sukurtą didelio intensyvumo programą. Jie ne tik perėmė metodikas savo darbui, veiksmų planą, kaip siekti užsibrėžtus tikslus, bet ir didžiulį kolegų palaikymą. Šie mokymai turėjo būti mano paskutiniai, kurie yra skirti pareigūnams, tačiau grįžtamasis ryšys, dalyvių įsitraukimas į mokymų procesą, privertė priimti sprendimą – susitikti kitais metais dar kartą. Ačiū visiems už „palaikančią terpę“ man ir vieni kitiems.
2 d. mokymai „Motyvacinis interviu“ Kalėjimų departamento mokymo centre/ 2016 09, Vilnius
