Pirma frazė, kurią parašiau savo bloge: Skiriu visiems, su kuriais mokėmės: Jūs iš manęs aš iš Jūsų. Beveik visi įrašai iki šios dienos buvo skirti tiems, kurie mokėsi iš manęs. Šiandien nuo ryto galvoju apie tuos, iš kurių mokausi aš. Ne kažkada, o dabar. Kiekvieną dieną, su kiekvienais pravestais mokymais, kiekvieno naujo pranešimo ar pristatymo metu.
Girvydas Duoblys, Pilietinių Iniciatyvų Centro vadovas, kuris prieš 16 metų lemtingo projekto „Tu gali“ metu rašė ant lentos kažkokią nereikšmingą frazę. Jos nebeprisimenu, tačiau puikiai atsimenu tą vizualinę akimirką, už kurią esu dėkinga kiekvieną dieną. Žiūrėdama į šį laimingą, įkvepiantį, išmintingą žmogų pagalvojau, kad tai yra akimirka, kurioje noriu leisti savo būsimus profesinius metus. Ačiū Jums už tai, kad susitikome ir tą dieną tapote mano įkvėpimu vesti mokymus.
Viktorija Grigaliūnienė buvo žmogus, pirmiau už mane patikėjęs, kad turiu, kuo pasidalintis su kitais. Jos dėka įžengiau į pirmuosius savo mokymus meno terapijos srityje ir esu juose iki šiol. Ačiū Tau už tai, kad pirmoji įžvelgei manyje tai, kuo dabar gyvenu kiekvieną dieną.
Kad galėčiau duoti, nuolat turiu gauti: žinių, patyrimų, kūrybinės stimuliacijos, palaikymo. Didžiausi mano mokytojai šioje srityje visuomet buvo draugai. Kiekvienas jų savaip neša įkvėpimą mano mokymų kelyje.
Kuymeikan kendo mokyklos vadovai Raimonda ir Ričardas – žmonės, kurie savo gyvenimais ir patirtimi atsakė man į daugybę vertybinių klausimų, supažindino su samurajiška filosofija versle ir buvo šalia sunkiausių pasirinkimų metu. Ačiū Jums už tai, kad darote tai, ką kalbate, ir už šimtus kartų parodytą pasitikėjimą ir lojalumą mūsų bendrose veiklose. Jūs mane išmokinote su malonumu plauti mokymų salės grindis ar kitaip rituališkai uždaryti erdvę po savęs ir tame jausti savo darbo prasmę.
Iveta – žmogus šimtus kartų savo pasidalinimais praplėtęs mano kūrybinius resursus. Ačiū Tau už mūsų kūrybines sesijas, kurios lydėjo ir lydi mane mokymų rengimo ir reflektavimo procese. Tavo orientacija į procesą mane nuolat mokina dirbti su malonumu, džiaugsmingai ir to paties mokyti kitus. Dar labiau ačiū, kad abstrakčios tapybos elementai tapo mano profesinio gyvenimo dalis. Kai tu esi toli, aš dažnai pamirštu tuo mėgautis.
Solveiga – nuo 13 metų mane lydėjusi vaikiškuose pasiekimuose, o vėliau pirmuose profesiniuose žingsniuose. Nuo pat pirmųjų kartu vaikams pravestų mokymų turėjau žmogų, mokantį mane pabaigti pradėtus darbus. Kažkada laimėjau mokyklos prezidentės rinkimus su jos paskolinta palaidine, nes turbūt jau tada jai rūpėjo mano įvaizdis. Šiandien ačiū Tau už tai, kad šis mokymų blogas išvydo dienos šviesą, o tuo pačiu, daugybė žmonių išvydo mane.
Renata – žmogus, kurio dėka vizualinė estetika tapo mano kiekvienų mokymų siekiamybė. Ačiū tau, kad padėjai suprasti jog mažiau yra daugiau ir kad žinau, jog esi nuoširdžiai tiesmuka, kai tik matai, kad sau meluoju.
Nida – „gili“ psichologė, įkvepianti lektorė, nuostabi moteris, puikiai mokymų stresą suprantanti ir visada jo metu palaikanti draugė. Žmogus, su kuriuo kartu praėjome daug mūšių ir su kuriuo galėčiau jų praeiti dar daugiau. Ačiū Tau, kad atvėrei man akis, jog tai, kas matoma išoriškai mokymuose, yra vidinio pasaulio išraiška, todėl pirmiausia turiu rūpintis juo. Ir dar labiau ačiū, kad leidai patikėti, jog mokymai versle gali turėti „gylį“, kurio man vis pritrūkdavo, nes pati jo išsigasdavau.
Mindaugas – pastorius, palaikantis draugas, labiausiai man šiai dienai imponuojantis oratorius. Ačiū Tau, kad parodei, kaip žmonių širdis pasiekia asmeninis atvirumas. Ir ačiū, kad sąvoka „dvasingumas versle“ tapo mano rutininė siekiamybė ir įdomus kūrybinis projektas.
Mano senelis – ilgametis vadovas, geras ir išmintingas žmogus. Ačiū Tau, kad savo pavyzdžiu mokinai, jog santykiai yra svarbiausias, bet kokio darbo aspektas ir kad emocijos versle yra neatsiejama kokybės, „gylio” ir prasmės dalis.
Mintyse iškyla dar daug žmonių, kurie yra nuolatinė mano profesinio augimo dalis. Ačiū Jums visiems, su kuriais dirbome ar dirbame šiandien. Jums visiems, kurių dėka galiu dalintis, ruoštis, kaupti patirtį, priimti naujus iššūkius, mokyti ir pati kartu augti.
