\u201e\u010cia dviratis ar l\u0117ktuvas?\u201c \u2013 paklaus\u0117 draug\u0117, pama\u010diusi spalvomis spontani\u0161kai lape gimusi\u0105 abstrak\u010di\u0105 projekcij\u0105, kuri u\u017eduoties pabaigoje tur\u0117jo atsakyti \u012f svarb\u0173 klausim\u0105. Sekundei, prie\u0161 atsakydama, stabtel\u0117jau ir galvojau apie tai, kas b\u016bt\u0173 geriau. L\u0117ktuvas grei\u010diau skrenda, daugiau talpina, toliau nune\u0161a, daugiau galimybi\u0173 atne\u0161a, tuo tarpu dvira\u010diu paskutin\u012f kart\u0105 va\u017eiavau prie\u0161 kokius 20 met\u0173. Kartu su geriausia drauge l\u0117kdavome iki m\u016bs\u0173 slaptos vietos po \u0105\u017euolu, ten svajodavome, kuo nor\u0117tume b\u016bti u\u017eaugusios. Kiek v\u0117liau, galb\u016bt 10-oje klas\u0117je, mudvi \u0117m\u0117me po ma\u017eu siekti svajoni\u0173, u\u017epildydamos kasdienyb\u0119 veiklomis, kurios atverdavo vis naujus kelius ir vis didesnes galimybes. Ta\u010diau… Vis ma\u017eiau liko laiko va\u017ein\u0117tis dvira\u010diais.
\n\u200b
\nPer\u017evelgdama pastar\u0173j\u0173 met\u0173 mokym\u0173 poreik\u012f, m\u0105stau, kad daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 pasielg\u0117 pana\u0161iai kaip i\u0161 a\u0161: puol\u0117 \u012f darbus, kuriuose kasdien stengiasi padaryti vis \u201edaugiau ir grei\u010diau\u201c. Ir tame b\u0117gime neb\u0117ra vietos ir laiko tiems dalykams, kurie vaikyst\u0117s mus dar\u0117 laimingus: pokalbiams su draugais, laiko sau, laiko svajoti ir \u012fsiklausyti \u012f savo norus. Tuomet prisiminiau jausm\u0105 skrendant l\u0117ktuvu, kada su nekantrumu lauki, kada pasieksi savo kelion\u0117s tiksl\u0105. Tas jausmas man visada primena tuos \u017emones, kurie \u017eiban\u010diomis akimis kalba apie savo norus, o tada i\u0161kart juos laidoja sakydami, kad reikia padaryti dar t\u016bkstant\u012f darb\u0173. Juk jie patys ne\u012fsileid\u017eia gyvenimo d\u017eiaugsmo, net jei tai tiesiog pusvaland\u017eio pasiva\u017ein\u0117jimas dvira\u010diais kvepian\u010diais mi\u0161ko takeliais.<\/p>\n
Man labai patinka dirbti su \u012fmon\u0117mis, kuri\u0173 vadovai supranta ir vertina profesinio ir asmeninio gyvenimo balanso svarb\u0105 ir dovanoja savo darbuotojams mokymus, kurie pad\u0117t\u0173 jiems susikurti balans\u0105 \u012ftemptoje rutinoje bei pad\u0117t\u0173 kurti pilnavert\u012f gyvenim\u0105. Kartu su keturiomis \u012fmon\u0117s „Kauno Vandenys” darbuotoj\u0173 grup\u0117mis ie\u0161kojome, kas yra svarbu kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 gyvenime, kaip \u012f kasdienin\u0119 rutin\u0105 \u012ftraukti vis daugiau d\u017eiaugsm\u0105 atne\u0161an\u010di\u0173 dalyk\u0173 ir kaip sukurti balans\u0105 tarp \u201enoriu\u201c ir \u201ereikia\u201c. Esu d\u0117kinga personalo vadovei Virginijai, kuriai svarbu yra matyti aplink save laimingus darbuotojus. Esu d\u0117kinga visiems dalyviams, kurie su dideliu atvirumu ir smalsumu mokym\u0173 metu m\u0117gino i\u0161mesti \u012ftamp\u0105 i\u0161 savo gyvenimo ir u\u017eduoti sau klausim\u0105: U\u017e k\u0105 galiu sau pad\u0117koti \u0161iandien ir u\u017e k\u0105 noriu b\u016bti d\u0117kingas rytoj?<\/em>.<\/p>\n